Įrašyta 2010-01-29, 01:27 | 8 Komentarai
Jau kuris laikas kirba toks klausimas: kodėl Lietuvoje tiek mažai blogų elektronikos/inžinerijos tematika? Dalis problemos gali būti tame, kad juos yra sunku rasti. Keletą esu užsiprenumeravęs. Juos radau per komentarus ir draugų sąrašus, todėl ir pats jaučiu pareigą prisidėti prie sklaidos. Štai ką laikau savo Google Reader'yje:
- Savel. Levo blogas yra elektronščikų traukos centras. Toliau blogai bus surašyti abėcėlės tvarka, bet atvirkščiai.
- VEC7OR. Lyg ir neaktyvus, bet turi potencialo.
- Socrates lounge. Šitą radau ieškodamas FPGA temos lietuviškame internete. Galėtų būti aktyvesnis ;)
- AudioDIY dar žinomas kaip "Laiduko blogas". Šiemet jau trys straipsniai! Taip ir toliau.
- E-motion. Kodėl tik neseniai sužinojau šio žmogaus blogą? Šarūno puslapį žinau jau seniai, bet nuorodų ten nerasta :)
- Dreifas.net.
- Darau. Po elektronika.lt sparnu prikurta galybė blogų. Šis turbūt gyviausias iš visų.
- ir viskas?
Na nejaugi žmonės taip nenori dalintis patirtim? O gal tingi? Ar neturi laiko? :)
Jei kažkas liko nepaminėtas - prisitatykit! Pasiteisinimai taip pat laukiami :D
Papildymas. Dar pora blogų:
Gairės: Elektronika, Internetas
Įrašyta 2010-01-15, 21:01 | 11 Komentarų
Nuo pat pradžių, norėjau, kad projektas būtų ne vien VHDL rašymas. Realiausias variantas atrodė valdymo pulto gaminimas. Paskui bemąstydamas nusprendžiau, kad visai kietas variantas būtų paimti NES valdiklį ir parašyti jam interfeisą su VHDL. Labiau pasidomėjus, išaiškėjo, kad tiesiogiai valdiklių su kūrybine plokšte sujungti nepavyks. Seni Nintendo kontroleriai naudoja 4021 paralel-to-serial konverterius, o šis supranta tik 5V TTL logiką. Kur bėda? Spartan-3E plošktė naudoja 3.3V (LVTTL, LVCMOS). Taip ir gimė hardwarinė projekto dalis.
Būdų TTL ir CMOS logikų suderinimui yra n+1. Aš panaudojau 74 serijos logiką.
- 3.3V -> 5V: 74HCT4066 (Quad bilateral switches).
- 5V -> 3.3V: 74LCX125 (Low Voltage Quad Buffer with 5V Tolerant Inputs and Outputs).
Pabaigęs spausdintos plokštės dizainą, nunešiau jį univiero technikams, kad išmaltų. Ganėtinai įspūdingas CNC pas juos, buvo visai įdomu stebėt procesą. Po kokios valandos, mano plokštelės buvo baigtos ir atėjo laikas litavimui. Šiaip galvojau, kad nuo čia man jau reiks tvarkytis pačiam, bet klydau. Grįžus į laboratoriją, man parodė kaip naudotis lydmetalio pastos švirkštu. Reikėjo padengti visus paviršinių komponentų padus, ir galiausiai pabaigti darbą su karšo oro pompa. Toliau galima lituoti ir likusius komponentus.
Žemiau matosi visos stadijos, nuo dizaino iki baigtos plokštės. Dabar reiks prisėsti prie VHDL rašymo.
Gairės: Elektronika, FPGA, Projektas, Univieras
