Tęsdamas žaidimus su PCB gaminimu, pasidariau nedidelę prototipavimo plokštę su PIC18F4550 mikrokontroleriu. Navarotų (pvz. įtampos reguliavimas) nėra, komponentus sudėjau, kad veiktų ir būtų galima programuoti. Pridėjau USB lizdą, kad sumetus bootloaderį, būtų galima programuoti per USB.
Plokštelę stengiausi daryti kuo mažesnę, tai teko šiek tiek pavargti vedžiojant takelius (vieno sluoksnio PCB). Pati plokštė gavosi neblogai, išskyrus pora vietų kur pagrybavau su matmenimis. Po to prigręžiojau kreivų skylių ir nelindo header'iai. Paskui užsimylėjau viską lituodamas - matyt teks pereiti prie litavimo pastos ir keptuvės arba lygintuvo :D
Į pabaigą jau nesitikėjau, kad kas nors veiks, bet visgi pavyko:
Šios savaitės pradžioje atkeliavo mano išsvajotasis osciloskopas - Rigol DS1052E. Apie osciloskopo pirkimą galvojau jau gan seniai, bet vis pritrūkdavau lėšų. Galiausiai pasipildžius biudžetui, užsisakiau šį prietaisą iš DealExtreme.
Rigol skopai yra tikrų tikriausias gėris. Už tokią kainą rasti kažką geriau turbūt neįmanoma. Juolab, kad neseniai išaiškėjo, kad galima lengvai konvertuoti šį 50MHz modelį į 100MHz. Žemiau matosi įrodymas. Jei žinot, kas yra frequency response - suprasit.
Tas pats 100MHz signalas prieš ir po modifikacijos.
P.S. jei dar nesekat EEVBlog - labai rekomenduoju :)
Jau kuris laikas kirba toks klausimas: kodėl Lietuvoje tiek mažai blogų elektronikos/inžinerijos tematika? Dalis problemos gali būti tame, kad juos yra sunku rasti. Keletą esu užsiprenumeravęs. Juos radau per komentarus ir draugų sąrašus, todėl ir pats jaučiu pareigą prisidėti prie sklaidos. Štai ką laikau savo Google Reader'yje:
Savel. Levo blogas yra elektronščikų traukos centras. Toliau blogai bus surašyti abėcėlės tvarka, bet atvirkščiai.
Nuo pat pradžių, norėjau, kad projektas būtų ne vien VHDL rašymas. Realiausias variantas atrodė valdymo pulto gaminimas. Paskui bemąstydamas nusprendžiau, kad visai kietas variantas būtų paimti NES valdiklį ir parašyti jam interfeisą su VHDL. Labiau pasidomėjus, išaiškėjo, kad tiesiogiai valdiklių su kūrybine plokšte sujungti nepavyks. Seni Nintendo kontroleriai naudoja 4021 paralel-to-serial konverterius, o šis supranta tik 5V TTL logiką. Kur bėda? Spartan-3E plošktė naudoja 3.3V (LVTTL, LVCMOS). Taip ir gimė hardwarinė projekto dalis.
Būdų TTL ir CMOS logikų suderinimui yra n+1. Aš panaudojau 74 serijos logiką.
3.3V -> 5V: 74HCT4066 (Quad bilateral switches).
5V -> 3.3V: 74LCX125 (Low Voltage Quad Buffer with 5V Tolerant Inputs and Outputs).
Pabaigęs spausdintos plokštės dizainą, nunešiau jį univiero technikams, kad išmaltų. Ganėtinai įspūdingas CNC pas juos, buvo visai įdomu stebėt procesą. Po kokios valandos, mano plokštelės buvo baigtos ir atėjo laikas litavimui. Šiaip galvojau, kad nuo čia man jau reiks tvarkytis pačiam, bet klydau. Grįžus į laboratoriją, man parodė kaip naudotis lydmetalio pastos švirkštu. Reikėjo padengti visus paviršinių komponentų padus, ir galiausiai pabaigti darbą su karšo oro pompa. Toliau galima lituoti ir likusius komponentus.
Žemiau matosi visos stadijos, nuo dizaino iki baigtos plokštės. Dabar reiks prisėsti prie VHDL rašymo.
Iš dalies nekenčiu kokybiškų plokščių, su metalizuotom skylutėm. Iš jų "neįmanoma" išlituot komponentų. Bet štai į galvą atėjo mintis, kaip kai kuriuos komponentus galima pasiimti ir perpanaudoti. Behold!
