Šiais mokslo metais buvau labai užimtas, tai nusprendžiau nerašyti blogo. Turiu pripažinti, kad sprendimas buvo nelabai geras, bet ką dabar bepadarysi..
Tai kuo gi buvau užsiėmęs? Ogi mokslais :) Be paskaitų ir laboratorinių, dar dirbau ties magistriniu projektu. Apie tai ir papasakosiu šiame įraše.
Taigi, projekto pavadinimas ir tema: biokuro gamyba nedideliu mastu. Šį projektą oficialiai pradėjome 2010-ųjų spalį ir prie jo dirbome keturiese - du mechanikos ir du elektronikos inžinieriai. Trumpai tariant, projekto tikslas buvo sukurti aparatą, kuris iš maistinių atliekų gamintų biokurą. Šis projektas buvo vystomas jau trečius metus ir dvi prieš mus dirbusios grupės davė neblogus pamatus mūsų darbui. Daugmaž žinojome kaip vyksta cheminiai procesai, ir ko reikia, kad pagamintumėm tą biokurą. Kita vertus, mūsų grupė nusprendė susikaupti ties paties aparato vystymu ir mažiau dėmesio skirti etanolio gamybai. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į faktą, kad po dviejų metų darbo, vis dar nebuvo solidaus aparato, su kuriuo galima būtų dirbti ir vystyti biokuro gamybos procesą.
Aš buvau atsakingas už valdymo sistemos kūrimą, o mano kolegė dirbo su elektros sistema. Praeitų metų grupė turėjio šiokią tokią sistemą, bet vos perskaitęs jų raportą supratau, jog galiu padaryti daug geriau. Kaip pavyzdį, galiu paminėti nekokybišką konstrukciją, per brangius komponentus ir neįskaitomą assembly kodą.
Per daug neišsiplėsdamas pasakysiu, jog visą sistemą sudėjau į vieną spausdintą plokštę, kurią man pagamino PCB Cart. Žemiau pateikiu plokštės savybes.
Valdiklis: PIC18F66K22
Maitinimas: Iki 34V įėjimas, 5V ir 3.3V išėjimas
Temperatūros matavimas: 5 kanalai K tipo termoporoms
Vartotojo sąsaja: tekstinis LCD ekranas ir 4 mygtukai
Sąsaja su elektros sistema
Laikrodis (real time clock)
microSD kortelės lizdas
Ši plokštė jungiasi su elektros sistema per optoporas ir rėlių bei triodų pagalba valdo motorus, solenoidus bei kaitinimo elementus. Galutinis rezultatas atrodo štai taip:
Prieš kelias savaites, universitete pamačiau plakatą, kviečiantį paklausyti Richard Stallman'o kalbos. Labai nustebau pamatęs tokį pranešėją ir iškart nufotografavau visą skelbimą, kad nepamirščiau užsiregistruoti. Kalbėta buvo, kaip supratote iš antraštės, apie copyright'us.
Reiktų paminėti, kad žodžio "copyright" lietuviškas vertimas - autorių teisės - šiuo atveju nėra labai tinkamas. Stallman'as nesiūlo atimti teisių iš autorių, pabrėždamas, kad dažniausiai autoriai tų teisių net neturi - visos teisės priklauso leidėjams. Jis siūlo du dalykus: trumpinti autorinių teisių galiojimo laiką ir leisti kopijuoti kūrinius asmeniniams tikslams. Man patiko vienas Stallmano pateiktas pavyzdys. Jis pasakojo kaip diskutavo su autoriais apie autorinių teisių galiojimo laiką (dabar jis yra apie 70 metų po autoriaus mirties) ir pasiūlęs 10 metų nuo kūrinio išleidimo datos gavo tokį atsakymą: "Tai absurdas! Viskas virš penkerių metų man yra nepriimtina!". Ne iš karto patikėjau tuo ką girdžiu :)
Laisva programinė įranga taip pat neliko nepaminėta. Stallman'as pasakojo ką reiškia žodis "Free" ir kokios yra 4 laisvės. Kalbėdamas, Stallmanas pabrėžė, kad svarbiausia yra laisvė ir etika, o kaina ar techninės savybės yra antriniai dalykai. Jis taip pat aptarė ir kitą "opų" klausimą: GNU bei Linux terminus. Trumpai papasakojęs kas yra kas, jis *paprašė* susirinkusiųjų vartoti teisingą GNU/Linux terminą ir pripažinti jo ir kitų žmonių darbą.
Baigęs kalbėti, Stallman'as pasiūlė atsakyti į klausimus. Iš visų, man labiausiai įstrigo du: apie GPL licenzijos "laisvumą" ir laisvos programinės įrangos vartotojo sąsają. Pirmas klausimas buvo apie išeities kodo paviešinimą ir teigė, kad BSD šiuo atveju yra laisvesnė licenzija nei GPL. Stallmanas pareiškė, kad GPL apsaugo vartotojų laisvę, kai tuo tarpu BSD to nedaro. Taip pat, galimybė atimti laisvę iš kitų (nepaviešinant kodo) nėra laisvė, tai yra galia.
Antras klausimas buvo toks: "O kaip dėl vartotojo sąsajos? Juk uždaros programos dažnai būna draugiškesnės vartotojams, pavyzdžiui duokite vaikui iPad ir jis juo gali laisvai naudotis, bet to paties negalime pasakyti apie Linux komandinę eilutę". Logiškai mąstantiems galvoje turėtų suktis viena mintis: "WTF?". Išgirdęs šį "klausimą" Stallmanas iškart išrėžė: "Visų pirma, tai Linux neturi komandinės eilutės!". Ties šia vieta visa salė pratrūko juoktis. Iš tiesų, buvo labai juokinga ir aš nemanau, kad Stallmanas čia ieško priekabių. Jei paklausit manęs, tai čia buvo EPIC WIN :) Juokui nutilus, jis atsakė į klausimą labai paprastai: lyginami du skirtingi dalykai ir klausimas yra suktas. Jis taip pat pasakė, kad žino mokyklų, kuriose yra naudojama tik laisva programinė įranga ir mokiniai dėl to neturių jokių problemų.
Galiausiai vakaras buvo užbaigtas aukcionu. Buvo pardavinėjamas pliušinis gnu, kuris buvo nupirktas už 100 svarų! Lešos bus skirtos paremti FSF. Stallmanas žaislą reklamavo sakydamas "jei turite pingviną, jums būtinai reikia gnu" :D
Vakarą praleidau tikrai puikiai, kalba buvo įdomi. Didelis ačiū IET Sussex už galimybę gyvai pamatyti vieną svarbiausių žmonių Laisvos programinės įrangos bendruomenėje.
Gruodžio mėnesį, dieną prieš išvažiuojant atostogų, ėmė ir sugedo mano laptopas. Diena prieš tai, bežiūrint klipukus buvo pastrigęs, kaip supratau dėl perkaitusio GPU. Tą kartą atsidariau kompą, išvaliau dulkes ir laptopas, šiek tiek atvėsęs, ėmė veikti. Kitą dieną smigo dar kartą, nors šį syki ir nebuvo perkaitęs.
Bandant paleisti kompiuterį iš naujo, monitorius nerodė jokio vaizdo. Tada pasijungiau seną išorinį monitorių ir pamačiau štai ką:
Kažką taisyti laiko jau nebebuvo, laukė kelionė į Lietuvą. Tuo metu, per telefoną, paieškojau informacijos internete. Pasirodo, kad ši problema su NVIDIA čipsetais yra netokia ir reta. Laimingesniems nebuvo pasibaigusi garantija ir motininę plokštę pakeisdavo nemokamai. Mano garantija gi pasibaigė prieš keletą mėnesių.
Grįžęs namo susiradau Dell serviso kontaktus ir pasiskambinau. Išklausiusi mergaitė pasakė tai, ką ir pats žinojau - garantinis laikotarpis pasibaigęs. Kai paklausiau kiek nori už remontą, liepė parašyti e-laišką su problemos aprašymu ir kompo duomenim. Gavus atsakymą atšoko visi norai kažką remontuoti - pagrindinės plokštės keitimas kainuotų 1017 Lt (su PVM). Laptopas taip ir liko sėdėti lagamine. Iki šios savaitės, tai yra.
Grįžęs į Angliją, nusprendžiau imtis darbų. Pagal serviso instrukciją išardžiau visą kompą ir išėmiau pagrindinę plokštę. Tada išsitraukiau savo karšto oro pompą ir pradėjau kaitinti GPU. Kai jau atrodė, kad gana, palengva atitraukdamas pompą leidau plokštei atvėsti. Pabandymui prijungiau maitinimą, sudėjau RAM'ą ir ką jūs manot? Kompas veikia! Štai vaizdas iš proceso:
Na istorija gavosi tokia sutrumpina ir neperduoda visos panikos ir suėstų nervų, bet toks iš manęs rašytojas :D
Prieš porą savaičių atkeliavo siuntinys iš amazon - Kindle 3. Viskas prasidėjo nuo to, kad mečiau monetas į stiklainį ir tikėjaus pasidovanoti sau ką nors gero. Tada vieną dieną, beieškodamas knygos, užėjau į amazon, pamačiau Kindle reklamą ir kainą. 109 svarai. Paskaičiavau, kad taupyklėje turiu ~50 svarų, dar 30 radau PayPal kortelėje ir nusprendžiau - kodėl gi ne. Toliau rasite porą pastabų (apžvalgų ir taip pilna internete).
Kindle gali skaityti PDF failus, bet šie dažniausiai būna A4 formato. To pasekoje tekstas bus arba per mažas, arba, skaitant, reikės scroll'inti į šonus. Geriausias sprendimas - konvertuoti į vieną iš "native" formatų (TXT, AZW, MOBI). TXT knygoms turbūt nelabai tinka, tai lieka kiti du. Kadangi naudoju Linux, iš pradžių konvertavimą bandžiau daryti su Calibre, bet pasirodė, kad jų PDF parseris yra beviltiškas. Tada radau nemokamą oficialų mobipocket klientą, kuris konvertavimą atlieka puikiai. Bėda tik tame, kad jis neveikia su Wine, tai teko instaliuoti į virtualius windowsus.
Kindle taip pat gali prisijungti prie bevielio tinklo. Aš pats naudoju mobilų internetą, o visi kaimynai yra užsidėję slaptažodžius. Nulis problemų, maniau aš, juk galiu pakurti hotspot'ą su savo HTC Hero, maniau aš. Pasirodo, kad kindle nepalaiko ad-hoc tinklų ir prisijungti prie interneto nepavyks. Didelės bėdos nėra, tik negaliu susikurti kolekcijų (aplankų) kol mano kindle nėra užregistruotas.
Kol kas tiek pastebėjimų. Apskritai pirkiniu esu labai patenkintas. Ebook'ų skaitymas su kompiuteriu yra kančia, o su Kindle skaitymas tikrai yra malonus.
O pasirodo Lietuvoje buvo gaminami puslaidininkiai. Kai kam gal ir ne paslaptis, bet aš apie tai sužinojau tik šiandien, benaršydamas po Dovydo puslapį. Beieškodamas daugiau informacijos, radau šį "Mokslo ir gyvenimo" straipsnį, kuriame aprašoma Lietuvos mikroelektronikos pramonės istorija. Verta paskaityti.
