Šios savaitės pradžioje atkeliavo mano išsvajotasis osciloskopas - Rigol DS1052E. Apie osciloskopo pirkimą galvojau jau gan seniai, bet vis pritrūkdavau lėšų. Galiausiai pasipildžius biudžetui, užsisakiau šį prietaisą iš DealExtreme.
Rigol skopai yra tikrų tikriausias gėris. Už tokią kainą rasti kažką geriau turbūt neįmanoma. Juolab, kad neseniai išaiškėjo, kad galima lengvai konvertuoti šį 50MHz modelį į 100MHz. Žemiau matosi įrodymas. Jei žinot, kas yra frequency response - suprasit.
Tas pats 100MHz signalas prieš ir po modifikacijos.
P.S. jei dar nesekat EEVBlog - labai rekomenduoju :)
Prieš savaitę ar dvi baigiau kurti antrą žaidimą, bet dėl didelio tingėjimo, vis neprisiruošiau jo čia aprašyti. Per tą laiką parašiau dar ir meniu, kuris apjungia du žaidimus. Apie tai galbūt parašysiu vėliau, o dabar pažiūrim klipą:
Žaidimas yra ganėtinai nuobodus. Čia dėl to, kad patingėjau padaryti pralaimėjimo funkciją :D Vienas iš doktorantų tai išgirdęs, pavadino mano žaidimą "kosmoso kimarintojai".. Ką padarysi :)
Techniškai, žaidimas yra "kietesnis" už Pong - naudojamos spalvos, patobulintas garsų generatorius, pridėtas NES valdiklių palaikymas, kodas logiškai išskirstytas po failus ir t.t.
Kaip visada, kodas yra patalpintas github'e: FPGalaxy. Šį kartą užtaginau 1.0 versiją, tad jei ateity ką nors pridirbčiau, tai neturės įtakos kitiems.
Pasirašiau kodą savo NES adapteriui, pratestavau - viskas lyg ir veikė, tačiau kai atėjo laikas prijungti interfeisą prie žaidimo kodo, susidūriau su problemomis. Erdvėlaivis, kuris turi judėti į šonus, kartais užstringa.
Pradžiai šiek tiek informacijos. Kaip minėjau, Nintendo pultai naudoja serijinę komunikaciją. Su šia dalim viskas tvarkoj - susirenku bitus į baitą ir pateikiu jį išėjime. Valdymo pultams pateikiu 800Hz taktinį dažnį, taigi mygtukų reikšmes gaunu šimtą kartų per sekundę.
Spartan-3E plokštė darbui naudoja 50MHz dažnį, todėl kiekvieno spustelėjimo metu erdvėlaivis pasislenka į šoną per maždaug 60k pikselių. Reikėjo būdo šį skaičių sumažinti. Tam panaudojau skaičiuoklį (counter):
position_next <= position + 1 when (nes1_right = '1' and move_counter = 0) else
position - 1 when (nes1_left = '1' and move_counter = 0) else
position;
Kodas tvarkingas, aplink esantis kodas irgi veikė, tačiau kartas nuo karto erdvėlaivio judėjimas sustodavo, o po trumpos pauzės vėl veikdavo. Teko šiek tiek palaužyt galvą, kol supratau kur bėda. Įtarimo patvirtinimui, prijungiau osciloskopą ir pamačiau štai ką:
Teks spręst šią problemą tvarkingai ir montuot kokį edge-detector.
Jau kuris laikas kirba toks klausimas: kodėl Lietuvoje tiek mažai blogų elektronikos/inžinerijos tematika? Dalis problemos gali būti tame, kad juos yra sunku rasti. Keletą esu užsiprenumeravęs. Juos radau per komentarus ir draugų sąrašus, todėl ir pats jaučiu pareigą prisidėti prie sklaidos. Štai ką laikau savo Google Reader'yje:
Savel. Levo blogas yra elektronščikų traukos centras. Toliau blogai bus surašyti abėcėlės tvarka, bet atvirkščiai.
Socrates lounge. Šitą radau ieškodamas FPGA temos lietuviškame internete. Galėtų būti aktyvesnis ;)
AudioDIY dar žinomas kaip "Laiduko blogas". Šiemet jau trys straipsniai! Taip ir toliau.
E-motion. Kodėl tik neseniai sužinojau šio žmogaus blogą? Šarūno puslapį žinau jau seniai, bet nuorodų ten nerasta :)
Nuo pat pradžių, norėjau, kad projektas būtų ne vien VHDL rašymas. Realiausias variantas atrodė valdymo pulto gaminimas. Paskui bemąstydamas nusprendžiau, kad visai kietas variantas būtų paimti NES valdiklį ir parašyti jam interfeisą su VHDL. Labiau pasidomėjus, išaiškėjo, kad tiesiogiai valdiklių su kūrybine plokšte sujungti nepavyks. Seni Nintendo kontroleriai naudoja 4021 paralel-to-serial konverterius, o šis supranta tik 5V TTL logiką. Kur bėda? Spartan-3E plošktė naudoja 3.3V (LVTTL, LVCMOS). Taip ir gimė hardwarinė projekto dalis.
Būdų TTL ir CMOS logikų suderinimui yra n+1. Aš panaudojau 74 serijos logiką.
3.3V -> 5V: 74HCT4066 (Quad bilateral switches).
5V -> 3.3V: 74LCX125 (Low Voltage Quad Buffer with 5V Tolerant Inputs and Outputs).
Pabaigęs spausdintos plokštės dizainą, nunešiau jį univiero technikams, kad išmaltų. Ganėtinai įspūdingas CNC pas juos, buvo visai įdomu stebėt procesą. Po kokios valandos, mano plokštelės buvo baigtos ir atėjo laikas litavimui. Šiaip galvojau, kad nuo čia man jau reiks tvarkytis pačiam, bet klydau. Grįžus į laboratoriją, man parodė kaip naudotis lydmetalio pastos švirkštu. Reikėjo padengti visus paviršinių komponentų padus, ir galiausiai pabaigti darbą su karšo oro pompa. Toliau galima lituoti ir likusius komponentus.
Žemiau matosi visos stadijos, nuo dizaino iki baigtos plokštės. Dabar reiks prisėsti prie VHDL rašymo.
