Įrašyta 2011-05-10, 22:28 | 9 Komentarai
Šiais mokslo metais buvau labai užimtas, tai nusprendžiau nerašyti blogo. Turiu pripažinti, kad sprendimas buvo nelabai geras, bet ką dabar bepadarysi..
Tai kuo gi buvau užsiėmęs? Ogi mokslais :) Be paskaitų ir laboratorinių, dar dirbau ties magistriniu projektu. Apie tai ir papasakosiu šiame įraše.
Taigi, projekto pavadinimas ir tema: biokuro gamyba nedideliu mastu. Šį projektą oficialiai pradėjome 2010-ųjų spalį ir prie jo dirbome keturiese - du mechanikos ir du elektronikos inžinieriai. Trumpai tariant, projekto tikslas buvo sukurti aparatą, kuris iš maistinių atliekų gamintų biokurą. Šis projektas buvo vystomas jau trečius metus ir dvi prieš mus dirbusios grupės davė neblogus pamatus mūsų darbui. Daugmaž žinojome kaip vyksta cheminiai procesai, ir ko reikia, kad pagamintumėm tą biokurą. Kita vertus, mūsų grupė nusprendė susikaupti ties paties aparato vystymu ir mažiau dėmesio skirti etanolio gamybai. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į faktą, kad po dviejų metų darbo, vis dar nebuvo solidaus aparato, su kuriuo galima būtų dirbti ir vystyti biokuro gamybos procesą.
Aš buvau atsakingas už valdymo sistemos kūrimą, o mano kolegė dirbo su elektros sistema. Praeitų metų grupė turėjio šiokią tokią sistemą, bet vos perskaitęs jų raportą supratau, jog galiu padaryti daug geriau. Kaip pavyzdį, galiu paminėti nekokybišką konstrukciją, per brangius komponentus ir neįskaitomą assembly kodą.
Per daug neišsiplėsdamas pasakysiu, jog visą sistemą sudėjau į vieną spausdintą plokštę, kurią man pagamino PCB Cart. Žemiau pateikiu plokštės savybes.
- Valdiklis: PIC18F66K22
- Maitinimas: Iki 34V įėjimas, 5V ir 3.3V išėjimas
- Temperatūros matavimas: 5 kanalai K tipo termoporoms
- Vartotojo sąsaja: tekstinis LCD ekranas ir 4 mygtukai
- Sąsaja su elektros sistema
- Laikrodis (real time clock)
- microSD kortelės lizdas
Ši plokštė jungiasi su elektros sistema per optoporas ir rėlių bei triodų pagalba valdo motorus, solenoidus bei kaitinimo elementus. Galutinis rezultatas atrodo štai taip:
Dizaino failus (Altium ir PDF) ir C kodą galima parsisiųsti iš github'o. Kas turi noro ir moka skaityti angliškai, gali parsisiųsti disertaciją ir valdymo sistemos dokumentaciją. Projekto nuotraukos yra patalpinos Flickr'yje.
Gairės: Disertacija, Elektronika, PCB gamyba, Programavimas, Projektas, Univieras
Įrašyta 2011-03-10, 23:08 | 3 Komentarai
Prieš kelias savaites, universitete pamačiau plakatą, kviečiantį paklausyti Richard Stallman'o kalbos. Labai nustebau pamatęs tokį pranešėją ir iškart nufotografavau visą skelbimą, kad nepamirščiau užsiregistruoti. Kalbėta buvo, kaip supratote iš antraštės, apie copyright'us.
Reiktų paminėti, kad žodžio "copyright" lietuviškas vertimas - autorių teisės - šiuo atveju nėra labai tinkamas. Stallman'as nesiūlo atimti teisių iš autorių, pabrėždamas, kad dažniausiai autoriai tų teisių net neturi - visos teisės priklauso leidėjams. Jis siūlo du dalykus: trumpinti autorinių teisių galiojimo laiką ir leisti kopijuoti kūrinius asmeniniams tikslams. Man patiko vienas Stallmano pateiktas pavyzdys. Jis pasakojo kaip diskutavo su autoriais apie autorinių teisių galiojimo laiką (dabar jis yra apie 70 metų po autoriaus mirties) ir pasiūlęs 10 metų nuo kūrinio išleidimo datos gavo tokį atsakymą: "Tai absurdas! Viskas virš penkerių metų man yra nepriimtina!". Ne iš karto patikėjau tuo ką girdžiu :)
Laisva programinė įranga taip pat neliko nepaminėta. Stallman'as pasakojo ką reiškia žodis "Free" ir kokios yra 4 laisvės. Kalbėdamas, Stallmanas pabrėžė, kad svarbiausia yra laisvė ir etika, o kaina ar techninės savybės yra antriniai dalykai. Jis taip pat aptarė ir kitą "opų" klausimą: GNU bei Linux terminus. Trumpai papasakojęs kas yra kas, jis *paprašė* susirinkusiųjų vartoti teisingą GNU/Linux terminą ir pripažinti jo ir kitų žmonių darbą.
Baigęs kalbėti, Stallman'as pasiūlė atsakyti į klausimus. Iš visų, man labiausiai įstrigo du: apie GPL licenzijos "laisvumą" ir laisvos programinės įrangos vartotojo sąsają. Pirmas klausimas buvo apie išeities kodo paviešinimą ir teigė, kad BSD šiuo atveju yra laisvesnė licenzija nei GPL. Stallmanas pareiškė, kad GPL apsaugo vartotojų laisvę, kai tuo tarpu BSD to nedaro. Taip pat, galimybė atimti laisvę iš kitų (nepaviešinant kodo) nėra laisvė, tai yra galia.
Antras klausimas buvo toks: "O kaip dėl vartotojo sąsajos? Juk uždaros programos dažnai būna draugiškesnės vartotojams, pavyzdžiui duokite vaikui iPad ir jis juo gali laisvai naudotis, bet to paties negalime pasakyti apie Linux komandinę eilutę". Logiškai mąstantiems galvoje turėtų suktis viena mintis: "WTF?". Išgirdęs šį "klausimą" Stallmanas iškart išrėžė: "Visų pirma, tai Linux neturi komandinės eilutės!". Ties šia vieta visa salė pratrūko juoktis. Iš tiesų, buvo labai juokinga ir aš nemanau, kad Stallmanas čia ieško priekabių. Jei paklausit manęs, tai čia buvo EPIC WIN :) Juokui nutilus, jis atsakė į klausimą labai paprastai: lyginami du skirtingi dalykai ir klausimas yra suktas. Jis taip pat pasakė, kad žino mokyklų, kuriose yra naudojama tik laisva programinė įranga ir mokiniai dėl to neturių jokių problemų.
Galiausiai vakaras buvo užbaigtas aukcionu. Buvo pardavinėjamas pliušinis gnu, kuris buvo nupirktas už 100 svarų! Lešos bus skirtos paremti FSF. Stallmanas žaislą reklamavo sakydamas "jei turite pingviną, jums būtinai reikia gnu" :D
Vakarą praleidau tikrai puikiai, kalba buvo įdomi. Didelis ačiū IET Sussex už galimybę gyvai pamatyti vieną svarbiausių žmonių Laisvos programinės įrangos bendruomenėje.
Gairės: UK, Univieras
Įrašyta 2010-04-29, 18:57 | 6 Komentarai
Šiandien pateikiau individualaus projekto techninį raportą (a.k.a disertacija). Paskutines porą dienų teko šiek tiek paplušėt taisant klaidas ir šiaip baiginėjant raportą. Projektą laikau pavykusiu - susipažinau su FPGA ir VHDL, padariau porą žaidimų (1, 2), sukonstravau adapterį, išmokau naudotis git'u ir OOo Writer'iu.
Dėl OpenOffice.org esu labai patenkintas. Tai buvo pirmas kartas, kai su dokumentu dirbau taip, kaip pridera. Išmokau naudotis stiliais, nuorodom (cross-references), šaltinių sąrašu ir t.t. Kaip sakant, užskaitau :D Kaip ten bebūtų, sekantį kartą turbūt bandysiu dirbt su LaTeX. Nežinau kas iš to išeis, tiesiog noriu išbandyti.
Jei kam įdomu, galit atsisiųsti darbą PDF formatu: FPGA Based VGA Driver and Arcade Game.
Gairės: Disertacija, Projektas, Univieras
Įrašyta 2010-01-15, 21:01 | 11 Komentarų
Nuo pat pradžių, norėjau, kad projektas būtų ne vien VHDL rašymas. Realiausias variantas atrodė valdymo pulto gaminimas. Paskui bemąstydamas nusprendžiau, kad visai kietas variantas būtų paimti NES valdiklį ir parašyti jam interfeisą su VHDL. Labiau pasidomėjus, išaiškėjo, kad tiesiogiai valdiklių su kūrybine plokšte sujungti nepavyks. Seni Nintendo kontroleriai naudoja 4021 paralel-to-serial konverterius, o šis supranta tik 5V TTL logiką. Kur bėda? Spartan-3E plošktė naudoja 3.3V (LVTTL, LVCMOS). Taip ir gimė hardwarinė projekto dalis.
Būdų TTL ir CMOS logikų suderinimui yra n+1. Aš panaudojau 74 serijos logiką.
- 3.3V -> 5V: 74HCT4066 (Quad bilateral switches).
- 5V -> 3.3V: 74LCX125 (Low Voltage Quad Buffer with 5V Tolerant Inputs and Outputs).
Pabaigęs spausdintos plokštės dizainą, nunešiau jį univiero technikams, kad išmaltų. Ganėtinai įspūdingas CNC pas juos, buvo visai įdomu stebėt procesą. Po kokios valandos, mano plokštelės buvo baigtos ir atėjo laikas litavimui. Šiaip galvojau, kad nuo čia man jau reiks tvarkytis pačiam, bet klydau. Grįžus į laboratoriją, man parodė kaip naudotis lydmetalio pastos švirkštu. Reikėjo padengti visus paviršinių komponentų padus, ir galiausiai pabaigti darbą su karšo oro pompa. Toliau galima lituoti ir likusius komponentus.
Žemiau matosi visos stadijos, nuo dizaino iki baigtos plokštės. Dabar reiks prisėsti prie VHDL rašymo.
Gairės: Elektronika, FPGA, Projektas, Univieras
Įrašyta 2009-07-17, 14:26 | 3 Komentarai
Su sąlyga, kad egzaminus išlaikiau, galiu papasakot apie kitų mokslo metų planus.
Šių mokslo metų pabaigoje turėjome rinktis kitų metų individualų projektą. Studentas gali rinktis vieną iš departamento siūlomų arba siūlyti savo. Aš nusprendžiau, kad geriausia ir saugiausia bus siūlyti savo projektą. Iš pradžių, tiksliai nežinojau ką noriu daryti kitais metais, mintis sukosi apie video grafiką naudojant mikro kontrolerį. Nutariau pasikalbėti su PhD studentais ir pasiklausti jų patarimo. Po šiokio tokio brainstorminimo apsistojom ties programuojama logika - FPGA.
Mokslo metų pradžioje turėjome tokį dalyką - Digital Systems Design, ten teko šiek tiek susipažinti su VHDL ir programuojama logika, tačiau projektui to nepakanka. Susiderinom su dėstytoju, kad jis man paskolins Xilinx Spartan-3E dev board'ą, kad galėčiau per vasarą ruoštis. Taip pat iš bibliotekos pasiėmiau knygą FPGA Prototyping by VHDL Examples.
Tai kas gi per projektas? Na aprašymo antraštė skamba maždaug taip: "FPGA based VGA driver and arcade game", kas išvertus į žmonių kalbą reiškia, kad kursiu kokį nors Pong žaidimą kuris bus žaidžiamas prijungus tą plokštę prie monitoriaus.
Kol kas mokytis sekasi neblogai, bet žiūrėsiu kaip seksis pradėjus dirbti su VGA. Visam reikalui naudoju GitHub. Ne versijų valdymui, o labiau atsarginėm kompijom ir susipažinimui su DVCS :)). Kolkas ten tik mano mokymosi rezultatai, tačiau atėjus laikui ten darysiu ir raporto ir pačio projekto atsargines kopijas. Kam įdomu, galite užmesti akį į mano profilį.
Gairės: Elektronika, FPGA, Projektas, Univieras, VHDL